Vytautas Pletkus „Tuštėjimas“

Albume „Tuštėjimas“ esančios fotografijų serijos perteikia lėtą dekonstrukcijos procesą. Namai, tvoros, skulptūros, objektai ir vietos, tapę nereikalingomis, lėtai skęsta į užmarštį, sukurdamos savo paralelinę realybę prarastame laike. Fiksuojamos fotografijos nepaliestos vietos, į kurias įžengė Vytautas Pletkus (1955) – tai vietovės, virtusios vientisa užmaršties, liūdesio, neišsipildžiusių svajonių teritorija, kurioje nėra nei skiriamųjų ženklų, nei grožio. Šio kraštovaizdžio simboliais galėtų tapti nebent tušti apleistų namų langai ar aklinos uždarytų gamyklų tvoros.