Aleksandras Macijauskas „Lietuvos kaimo turguose“

„Macijauskas (1938) sugeba turguje siautėjantį figūrų chaosą parodyti taip, kad po juo glūdėtų tvarka, kad sunkiai įvardijamų smulkių santykių pasaulyje įsigalėtų netaisyklinga geometrija – kaip priešingybė taisyklingų proto konstrukcijų geometrijai. Jis priartėja prie ribos, kad galėtų žvilgtelėti į necivilizuotą gamtą, bet užuot išsigandęs, juokiasi – ne tik iš tų netašytų kaimiečių, bet iš mirties ir savęs. Gal čia ir glūdi atsakymas, kuo paprasti Lietuvos turgūs patraukė vakarų fotografijos specialistus? Jų paprasta, egzotiškais raštais neištapyta tikrovė ima ir susigrupuoja į egzistencijos rašmenis, kurie lyg perlai žybteli purve. Ir visa tai skamba ne kaip pamokslas, kurio atsibodo klausytis dar vaikystėje, bet kaip pokštas, iš liūdesio vidurių kylantis juokas: iš tokios negražios ir kaip tik todėl mylimos būties trapumo.“

Agnė Narušytė

Daugiau apie fotomenininką Aleksandrą Macijauską čia.