Žurnalas Kaunui „Į“ #6: Kauno ateitys

Koks visgi nedėkingas užsiėmimas yra spėti ateitį. Tokios mintys kirbėjo, įsikibus į įnirtingai šuoliuojantį, bent metus trukusį kolektyvinį darbą, skirtą apmąstyti miesto ir ateities jungtį. <...>

Jeigu nepažintame mieste susitikti su nepažįstamuoju nėra taip jau sunku, sukalibruotiems žemėlapiams diktuojant orientyrus – pasilabinti ateityje visgi pasirodė sudėtingiau. Toks jis paukštis; sunkiai bepagausi, o ir ne visi yra jį matę.

Bet gaudėm, pažadam – ne tik ateitis, bet neišvengiamai praeitis ir dabartis, raibuliuojančias Kauno miesto gyventojo ir lankytojo sąmonėje, sveikatoje, rūpesčiuose ir lūkesčiuose. Kapstėmės po kvapą gniaužiantį miesto materialumą, o taip pat leidomės įsupami jo intymumo, nors netvariomis strategijomis nepasitikėjome.

Kai kur padėjo sveika spekuliacija. Tarp mikro- ir makropasaulių: leidusi pasimatuoti pažįstamų siluetų mikrorajoną iš kitos perspektyvos, ar paklausyti, ką sako įprastai negirdimi mikromiestelėnai. Įsivaizduoti, ką kalbės upė jos krantus sujungus naujam tiltui (vedančiam į niekur, pasak makromiestelėnų). Spekuliacija gali būti ir valstybinės reikšmės. Pavyzdžiui, susėdus prie braižymo stalų nutarti, kas bus su Lietuva už trijų dešimtmečių, kieno rankos imsis pieštuko?

Rasa Chmieliauskaitė, Vaida Stepanovaitė, Aistis Žekevičius