Tadas Kazakevičius „Tai, ko nebebus“

„Lietuva – šalis, nuo XX a. dešimtojo dešimtmečio praradusi beveik ketvirtadalį savo populiacijos, o kai kuriose vietovėse neliko ir pusės ten gyvenusių žmonių. Trauka išvykti niekur nedingo – ji tapo gyvenimo Lietuvoje dalimi.

Per penkerius gyvenimo Londone metus beveik trisdešimtmečio Tado Kazakevičiaus vasaros atostogos gimtinėje pamažu vis ilgėjo, kol galiausiai noras grįžti visam laikui 2012 metais nugalėjo. Autorius jautė, kad negali likti nuošaly, privalo atsigręžti ir įamžinti kaimo gyvenimą, kuris dėl staigaus gyventojų skaičiaus mažėjimo gali netrukus visiškai pasikeisti.<...>

„Tai, ko nebebus“ primena, kad mums įprastas kasdieninio gyvenimo tempas gali būti lėtesnis. Tokie yra pagarbūs ramių žmonių portretai. Tadui keliaujant per medinius pastatais apstatytus ir arimų raštais išraižytus ūkius įvyko malonus atradimas. Juk tai, ką jis fotografavo, nebuvo praradimai – tai buvo tikrasis grožis to, kas liko. Ir nors bendruomenės nebėra gausios, jis įsitikino, kad jos vis dar tokios pat tvirtos.“

Karen McQuaid